Utenos socialinės globos namai – tai gilia istorija alsuojanti institucija, rūpestingai tarnaujanti vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms jau daugiau nei du šimtmečius. Šių namų ištakos siekia 1781 m., kai Utenoje buvo įsteigta pirmoji parapijos špitolė, kurioje apgyvendinti vargingiausi visuomenės nariai – benamiai ir invalidai. Po nelaimingo gaisro 1879 m., kuriame sudegė špitolės pastatas, prieglauda buvo atkuriama keletą kartų. 1909 m. ji vėl atvėrė duris, o 1920 m. šią svarbią veiklą perėmė vienuolės, kurias rėmė Švento Vincento Pauliečio draugija.
Šiandien Utenos socialinės globos namai užtikrina ilgalaikę ir trumpalaikę globą apie 260-iai vyresnio amžiaus ir neįgalių žmonių, atvykusių ne tik iš Utenos krašto, bet ir iš kitų Lietuvos regionų. Šiuolaikinė globos įstaigos bazė aprūpinta viskuo, kas būtina kokybiškam gyvenimui: gyventojams suteikiami vienviečiai ir dviviečiai kambariai, kirpykla, skalbykla, rekreacijos zonos, poilsio erdvės. Čia rūpinamasi ne tik kasdieniais poreikiais, bet ir dvasiniu gyventojų gyvenimu – moderni Šv. Pauliečio koplyčia suteikia galimybę dalyvauti pamaldose ir religinėse apeigose.
Globos namai skatina gyventojų aktyvumą ir socializaciją, reguliariai rengdami kūrybines dirbtuves, teminius vakarus, išvykas bei ekskursijas. Gyventojai čia gali realizuoti pomėgius liaudiškos muzikos grupėje, giedotojų kolektyve, literatūros būrelyje ir laikraščio „Mūsų namai“ leidyboje. Tvirti ryšiai su bendruomene ir tradicijų puoselėjimas daro Utenos globos namus išskirtine vieta, kurioje vyrauja šiluma, saugumas ir prasmingas bendrystės jausmas.
Jauku aplinka